Po mokyklos įstojau į universitetą ir apsigyvenau studentų bendrabutyje.
Gaudavau stipendiją, bet kadangi ji nepadengdavo visų mano išlaidų, turėjau susirasti papildomą darbą.
Vieną dieną gavau didelį siuntinį iš mamos, ir atidarius jį negalėjau sulaikyti ašarų 👇👇👇.
Gimiau mažame miestelyje, ir nuo pat vaikystės svajojau įstoti į didelį universitetą.
Mokykloje mokiausi labai gerai, kad galėčiau patekti į bet kurį mūsų miesto universitetą.
Dvi vasaras sunkiai dirbau, kad pasiekčiau gerų rezultatų.
Kadangi mano šeima neturėjo daug pinigų, dirbau tam, kad galėčiau susimokėti už korepetitorius.
Dėl puikių pažymių buvau priimta į du universitetus.
Vienas iš jų man taip pat pasiūlė vietą bendrabutyje.
Pasirinkau tą universitetą, ir tai buvo naujo gyvenimo pradžia.
Iš pradžių man buvo šiek tiek sunku, nes stipendija buvo maža ir galėjau sau leisti tik maistą.
Buvau susiradusi nedidelį darbą, kad galėčiau patenkinti pagrindinius poreikius.
Vieną dieną gavau siuntinį iš mamos.
Ji sužinojo, kad neturiu naujų žieminių batų, ir kadangi artėjo žiema, ji nupirko man porą.
Be to, ji įdėjo mažą šokolado batonėlį – mano mėgstamiausią.
Kai buvau maža, labai mėgau tą šokoladą, ir kai jį pamačiau, ašaros ėmė riedėti skruostais.
